Lietuviška mėsa: tradicijos ir kelionė į pasaulį

Viskas prasidėjo nuo nedidelės valgyklos mažame Dūkštų miestelyje šalia Vilniaus. Veterinarijos gydytojo diplomą turintis Virginijus Kantauskas 1994-aisiais čia įkūrė mėsos perdirbimo įmonę ir pavadino ją „Biovela“. Kažin, ar šiandieninis bendrovės „Biovela Holding“ vadovas galėjo prognozuoti, kad jo verslas taip išsiplės, kad „Biovela“ taps viena iš didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Baltijos šalyse, o jos produkcija keliaus į daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Biovela“ nuo pat įkūrimo augo ir stiprėjo kiekvienais metais. Buvo plečiamas gaminių asortimentas, didėjo pardavimai ir štai, 2019 metais minėjome mūsų įmonės 25 metų sukaktį“, – šiandien pasakoja bendrovės „Biovela Group“ generalinis direktorius Audrius Kantauskas. Jis priduria, kad didieji įmonės žingsniai prasidėję tuomet, kai sustiprėjusi 2004-aisiais „Biovela“ įsigijo bendrovę „Utenos mėsa“. 2014 metais prie įmonių grupės buvo prijungtas ir „Tauragės maistas“.

„Nors mūsų produkciją prieinama europiečiams bei amerikiečiams, sakome, kad mūsų šaknys Lietuvoje giliai įleistos. Įmonę užauginome Lietuvoje, įdarbinome daugybę žmonių, užauginome ne vieną profesionalą, tad tuo pačiu galime didžiuotis, kad mūsų produkcija yra ne tik yra viena iš populiariausių Lietuvoje, bet ir įdomi pasauliui“, – sako Audrius Kantauskas.

Apie lietuvių skonio ypatumus galima pasakoti daug, juk mėsos tradicijos Lietuvoje yra gilios. Lietuviai vis dar labiausiai mėgsta kiaulieną, tačiau pastaraisiais metais itin populiarėja jautienos produktai. „Mūsų šalyje paruošiama daugiau jautienos nei jos suvartojama, todėl didžioji jos dalis iškeliauja į kitas šalis, – sako įmonės vadovas. – Skatindami dažniau rinktis itin vertingą mėsą, mes investuojame į jautienos vartojimo edukaciją, kuriame naujus produktus“.

Per daugybę darbo metų „Biovelos“ komanda suprato, kad sėkmingam verslui nuolat reikia inovacijų, gerųjų praktikų ir įmonės modernizavimo. „Kiekvienais metais skiriame didžiulį dėmesį įmonei modernizuoti. Mes pirmieji siekiame išbandyti inovatyvius gamybos sprendimus, o vartotojams pateikti naujų produktų ir skonių. Visiškai automatizuoti gamybos procesai, atsinaujinančių išteklių naudojimas, didžiausia Baltijos šalyse saulės jėgainė ant pramoninio pastato stogo, kartoninės aplinkai draugiškos pakuotės, šviežios ir vytintos dešrelės be jokio apvalkalo – tai tik keletas iš įmonėje įgyvendintų inovatyvių sprendimų“, – sako Audrius Kantauskas.

Lietuviai ištikimi tradicijoms. Nors ir linkę patirti įvairių skonių, išmėginti naujų produktų, savo kasdieniniame racione jie dažniausiai valgo tai, ką valgė jų tėvai ir seneliai. „Mados ateina ir
praeina, o tradicijos lieka“, – įsitikinęs įmonių grupės „Biovela Group“ vadovas. Jis neabejoja, kad Lietuvoje itin pamėgti vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai dar ilgai bus populiarūs. „Lietuviai mėgsta sūresnius ir šiek tiek riebesnius produktus“, – šypsosi ir neabejoja, kad tokius įpročius formuoja šiek tiek atšiaurus lietuviškas mūsų klimatas.

Kurdama naujus produktus, „Biovelos“ komanda galvoja ir apie jaunąją kartą, kuri formuoja naujus valgymo įpročius. Jauniems žmonėms svarbu patirti įvairovę, išmėginti netradicinių skonių, juos derinti. „Jei anksčiau vytintos dešros buvo gaminamos tik su tradiciniais prieskoniais, tai dabar galite pasirinkti ir su baravykais, ir su rožiniais pipirais, pagamintų ne tik iš kiaulienos, bet ir iš jautienos bei kalakutienos. Jei šašlyką marinuodavome tradiciškai – su actu ir žolelėmis, dabar populiarėja įdomesni marinatai – kava, nealkoholinis alus ar vynas“, –
pasakoja Audrius Kantauskas.

Vasara – kepsnių ant grilio metas. O čia niekas nenugali klasikinio lietuvių pasirinkimo – šašlyko. Bendrovės duomenimis, būtent šašlykų per vasarą suvalgoma daugiausia. Nepaisant to, namuose tampa įprasta gaminti mėsainius, dešrainius, kepti brandintos jautienos didkepsnius bei šonkaulius. „Pastebėjome, kad pirkėjai renkasi tai, iš ko galima kurti savus šedevrus, ką
lengva paruošti ir dalintis draugų kompanijoje“, – sako įmonės vadovas, namuose savo svečiams siūlantis brandintos jautienos kepsnių, šonkaulių ir mėsainių.

Įdomu: per metus lietuviai vidutiniškai suvalgo apie 90 kilogramų mėsos: 45 kilogramus kiaulienos, 35 kilogramus vištienos, 5 kilogramus jautienos ir dar 5 kilogramai lieka kitokiai mėsai.