Padažas iš Agilės ūkio

Mockaičių šeima turi gražią istoriją. Dvejų sulaukusi jų dukrelė Rugilė kažkodėl nusprendė, kad jos vardas ne Rugilė, o Agilė. „Šis vardas mums taip patiko, kad nusprendėme: jei dar turėsime mergaitę, pavadinsime ją Agile. Po kelių metų į pasaulį atkeliavo berniukas Rytas, o Agilės vardas atiteko ūkiui, kurį šeima nusprendė įkurti savo vienkiemyje. Savo nedidelį verslą ūkio šeimininkai pradėjo 2018-aisiais. Mintis, kad šeimos mėgstamas pomidorų padažas galėtų patikti ir kitiems, įgavo kūną tuomet, kai vis daugiau draugų pradėjo prašyti, kad Jolanta ir jiems išvirtų naminio pomidorų padažo. Beliko tik augti – atsirado gamybos patalpos, buvo gauti leidimai, radosi vietos, kurios norėjo „Agilės“ padažu prekiauti. „Nebuvo taip paprasta, skambinome, ieškojome nedidelių parduotuvėlių, važinėjome po muges, rengėme degustacijas, – pasakoja ūkio šeimininkė Jolanta. – Neparagavę žmonės retai perka. Sako, matėme, tačiau skonio nežinome, nedrąsu“.

Savo padažų receptus Jolanta surinko iš knygų, rado močiutės receptų sąsiuvinyje, daug eksperimentavo. Sumaišiusi visus receptus, gautąjį išgrynino. Labiausiai taikė šeimos skoniui – kad nebūtų perkrautas prieskonių, kad būtų švelnus. Toks ir buvo pirmasis. Antrąjį išvirė aštresnį, su aitriosiomis paprikomis, tokį, koks patinka vyrui. Pomidorus pirmiesiems padažo bandymams šeima užaugino savo šiltnamyje. Kai Padažas Kartais sprendimai pakeisti namus nutiesia kelią veiklai, kuri tampa gyvenimu. Rodos, būtent taip nutiko kaunietės Jolantos Mockaitienės šeimai. „Norėjome gyventi vienkiemyje, pasistatėme rąstinį namą, paskui – šiltnamį, kuriame užaugo daug pomidorų, iš kurių vieną dieną gimė pomidorų padažas“, – tokia būtų trumpa „Agilės“ padažo istorija. Tik ne viskas taip paprasta… padažo pradėjo gaminti daugiau, namų pomidorai liko šeimai, o padažui – atkeliauja iš ūkininkų. „Dirbame tik dviese su vyru, aš rūpinuosi gamyba, jis – vadyba, kur jau mums dar pomidorus auginti! Yra puikių augintojų ir be mūsų“, – šypsosi Jolanta.

Kai prasideda pomidorų metas, eksperimentus ji daro savo namų virtuvėje. „Bandau sukurti kažką naujo, įdomaus, – sako ir priduria, kad šitaip eksperimentuojant, gimė dar dviejų rūšių padažai – keptos mėsos (barbekiu) skonį papildantis iš pomidorų, saldžiųjų paprikų, ekologiškų melasų rudojo cukraus ir obuolių acto bei dūminis, amerikietiško stiliaus barbekiu padažas su burbonu „Kentucky shot“. Jame susimaišo pomidorų, saldžiųjų paprikų, obuolių acto, imbierų, burbono, melasų, rudojo cukraus, cinamono, rūkytų paprikų ir pipirų skoniai. „Pomidorus triname su visomis odelėmis, vandenį išgariname natūraliai, tirštiklių nededame, druskos ir cukraus taip pat beriame nedaug, saldumo padažas įgauna iš saldžiųjų paprikų“, – savo naminių padažų paslaptį atskleidžia Jolanta. Maisto gamyba jai – ne naujiena, baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą, studijavo visuomenės sveikatą. Taigi, teorinių žinių apie sveiką maistą ji tikrai turi. O ir šiandien lanko kitus pomidorų padažų gamintojus užsienyje, nuolat ieško naujovių ir tobulina savo žinias. Pomidorus Mockaičių šeima mėgsta. Valgo juos šviežius, dažnai deda į troškinius, kepa ant grilio. „Keptas man skanesnis nei šviežias, jame saldumo atsiranda, juk šiaip pomidoras – rūgšti daržovė“, – priduria Jolanta ir mielai pasidalija savo mėgstamu įdarytų pomidorų receptu.

Kartais sprendimai pakeisti namus nutiesia kelią veiklai, kuri tampa gyvenimu. Rodos, būtent taip nutiko kaunietės Jolantos Mockaitienės šeimai. „Norėjome gyventi vienkiemyje, pasistatėme rąstinį namą, paskui – šiltnamį, kuriame užaugo daug pomidorų, iš kurių vieną dieną gimė pomidorų padažas“, - tokia būtų trumpa „Agilės“ padažo istorija. Tik ne viskas taip paprasta...