Pažadinkite sodą

Algirdas Amšiejus
„Šiais metais lazdynas žydėjo anksčiau už juodalksnį, galima spėti, kad mūsų laukia ilgas pavasaris, o vasarą bus tai karšta, tai šalta, - dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, populiarus televizijos laidų apie sodą vedėjas Algirdas Amšiejus. Tai ne šiaip sau išvedžiojimai, biomedicinos mokslų daktaras remiasi ilgamečiais savo pirmojo dėstytojo profesoriaus Justino Straigio, o ir savo paties stebėjimais.
Kovas ir balandis – geras laikas sodinti vaismedžius ir dekoratyvinius augalus. Kuo anksčiau pasodinsite, sako Algirdas, tuo augalai geriau įsišaknys. Šaknys geriausia auga, kai lauke iki 6 laipsnių šilumos. Ir turėkite omeny – kai beržai sužaliavo, sodinimas baigtas. „Be jokios abejonės tai negalioja augalams vazonuose. Juos galima sodinti ir vasarą, tik svarbu daug laistyti“.

Daugiau nei dvidešimt metų Algirdas kruopščiai savo užrašuose registruoja temperatūrų svyravimus, užmiegančią ir bundančią gamtą. Net nepažiūrėjęs į užrašus, jis gali pasakyti, kad yra buvę metų, kai balandis su sniego pusnimis atėjęs, bet prisimena ir tokią vasario 22-ąją, kai prie bičių trumpomis rankovėmis ėjęs, o balandį Kauno mariose maudėsi. Taigi, šių metų šilta žiema ir ankstyvas pavasaris – joks stebuklas. „Boružės jau prabudę, sode galima jų pamatyti, zylės caksi, vadinasi, pavasario jau sulaukėme. Visko dar bus, bet didelių šalčių vargu ar patirsime“, – džiugiai praneša, vaikščiodamas po savo eksperimentinį sodą netoli Kauno.

Sniego kovą ir balandį docentas ragina nesibaiminti. Atvirkščiai, prisimena savo mamos posakį – tai mana iš dangaus. Iškritęs ant žemės, kur nelikę įšalo, jis augalus tik pamaitins visiškai kitos struktūros tirpsmo vandeniu. Ir tai labiau atneš naudos, o ne žalos. „Sniegas pavasarį – tai trąšos“, – šypsosi.

Kas ta fenologija?

Fenologija – tai mokslo šaka, kuri tiria besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius. Jei kalbėsime paprastai, mūsų močiutės ne veltui sakydavo: kai pražys šalpusnis, reikia sėti morkas ir petražoles. „Morkų ir petražolių sėklos dygsta ilgai, keturiolika dienų, jei pasėsime šias daržoves vėliau, žolės jas aplenks, daigelius lysvėje bus sunku rasti. Kai kurie daržininkai netgi iš rudens jas sėja, o vagelę dar ir smėliu pabarsto, kad vieta, kur pasėta, būtų matyti. Anksti, iki tol, kol ievos sužaliuos, reikia sėti ir žirnius. Kai ievų lapai prasiskleidžia, į medžioklę išskrenda grūdinukai, jų skraidymo periodas sutampa su laiku, kai formuojasi žirnių ankštys. Štai kodėl pavėlavę turėsime žirnių su kirminukais“, – aiškina sodininkas Algirdas Amšiejus.

PIRMIEJI PAVASARIO DARBAI SODE

  1. Pirmasis darbas sode – apžiūrėti, kaip sodas peržiemojo. Gal kur sudžiūvusių vaisių likę, gal šakų nulūžusių guli. Surinkite viską ir sudeginkite.
  2. Jei pasirodė klevų sula, imkite į rankas sodo žirkles, peilį ir išgenėkite visas nereikalingas šakeles.
  3. Pirmųjų metų ūglius atsidėkite į šalį. Jie pravers, jei norėsite į vieną vaismedį įskiepyti kitą. Algirdas pataria apie 30 cm ilgio šakeles suvynioti į drėgną audinį ir padėti į šaldytuvą, vis padrėkinti, tegu laukia drėgmėje iki gegužės ar net birželio, kai bus galima skiepyti. Pirmiausia skiepijamos vyšnios ir slyvos, vėliau – obelys ir kriaušės. Labai smagu pasikeisti ūgliais su kitais sodininkais.
  4. Žiemai aprištų medelių geriau nenuvyniokite, kad ir kaip norėtųsi pavasarinės tvarkos. „Atbėgs išbadėjusi zuikio patelė po pirmosios vados ir nugrauš viską“, – perspėja Algirdas.
  5. Pats laikas formuoti daržovių lysves. Praturtinkite žemę organinėmis trąšomis. Augalai už jūsų rūpestį atsidėkos.


Kompostas – nuo pavasario

„Geriausias kompostas – tas, kurį pasigamini pats“, – neabejoja sodininkas Algirdas Amšiejus ir siūlo, jei tik yra galimybė, komposto dėžę ar duobę įsirengti savo namuose. Ten mesti visas organines virtuvės atliekas, nupjautą žolę, lapus. O jei dar pavyktų įleisti Kalifornijos sliekų, kurie atliekas paverčia puikiu humusu, tai derlius darže – garantuotas ir augalai ant palangių nuo vieno šaukšto tokių trąšų augs tarsi stebuklų lazdele mostelėjus.

Palepink savo sodą

Algirdas Amšiejus kartą neatsargiai pajuokavo: geriausia dovana būtų penki kilogramai džiovinto vištų mėšlo. Per gimtadienį jis tokią dovaną ir gavo. Iš tiesų, jis sako, pirmosios sodo trąšos yra organinės. Ar tai būtų džiovintas vištų mėšlas, ar galvijų mėšlo granulės. Svarbu – iš patikimo gamintojo. Mineralams dar kiek per anksti – pavasario lietus visas gerąsias medžiagas gali išplauti. „Mineralines trąšas ruoškite iškart po Velykų, antroje balandžio dekadoje“, – pataria docentas.

Augalų namas

Jei norite anksti turėti ridikėlių, salotų, krapų ir špinatų, pats laikas jų pasisėti šiltnamyje. Šiltnamį po žiemos būtina išvalyti, paruošti lysves, priberti komposto ar specialiai daržovėms auginti skirtų žemių.
„Šalnų gal jau ir nebebus, bet jei vis dėlto užeitų šaltos naktys, šiltnamyje galite pristatyti didelių žvakių stikliniuose induose. Kad būtų dar šilčiau, ant viršaus uždėkite akmenį ar molinę plytą, – pataria sodininkas. – Akmuo šilumą sugers ir paskleis aplinkui“.