Ūkininkai Vidmantas ir Regina Kvedarai: „Kopūstų bus!”

Pirmąją raugintų kopūstų statinaitę Vidmantas ir Regina Kvedarai užraugė savo namuose. Tąsyk nė neįtarė, kad kopūstų derliaus gelbėjimo planas taps jų verslo ateitimi. Šiandien šviežiai raugti kopūstai yra tai, kuo didžiuojasi Kvedarų ūkis ir ko labai greitai nelieka „Maximos“ parduotuvių lentynose.

Ar pastebėjote, kad rudenį raugintų daržovių norisi labiau? „Tai – visiškai natūralu, – sako Kėdainių rajone, Lančiūnavoje jau daugiau nei du dešimtmečius su šeima ūkininkaujantis Vidmantas Kvedaras. – Gamtos ritmas diktuoja savo, štai kodėl auginame dvejopas kopūstų rūšis. Vasarą renkame salotoms, sriuboms, balandėliams tinkamų kopūstų derlių, o rudenį laukuose užauga didžiulės, kietos, rauginti tinkamos kopūstų galvos. Jas nukirtę, suvežame į sandėlį. Kasdien užraugiame naują partiją ir naują, jau įrūgusių, išfasuojame“.

Patys matėme: kopūstų galvos Kvedarų ūkio laukuose užauga gražios ir didžiulės. „Elniai jas mėgsta pakramsnoti. Ir kad vieną suėdę pasisotintų, tai ne – ir tą apgraužia, ir tą“, – pasakoja savo laukus rodydamas Vidmantas. Šiais metais kopūstams jis skyrė beveik 90 hektarų. Kituose augo burokėliai, svogūnai, morkos, bulvės, lauko agurkai. „Per dvidešimtį metų išsigryninome savo kryptį, – sako. – Visas auginamas daržoves perdirbame. Skutame ir pjaustome bulves, morkas, burokėlius, raugiame agurkus, ne taip seniai įsigijome daržovių virimo, troškinimo aparatus“.

Ir vis dėlto, pirkėjai labiausiai atpažįsta Kvedarų ūkio raugintus kopūstus. „Daug širdies į juos įdedu, juk mano vaikai ir anūkai valgo“, – sako Vidmantas. Gal todėl jo raugti kopūstai tokie traškūs, švelnūs, o ir rūgšties – kaip tik. Recepto ūkininkas neslepia. Jis paprastas, sako, atėjęs iš šeimos. Ir nieko ten daugiau nėra – tik kopūstai, morkos, kmynai, šiek tiek druskos ir cukraus. „Nėra taip jau lengva, kaip gali atrodyti, – šypsosi drauge su Vidmantu ūkyje dirbanti jo žmona Regina. – Kol atradome tinkamą skonį, teko ne vieną kopūstų partiją išmesti. Kiekvienas darbas turi savų niuansų“.

Iš pradžių, pagal seną tradiciją, stebėję kopūstams raugti tinkamas mėnulio fazes, šiandien Kvedarai sako galintys patvirtinti, kad jos skoniui įtakos neturi. Kur kas daugiau – kokybiška kopūstų sėkla ir tinkama receptūra. „Mūsų močiutės ir mamos anksčiau kopūstų rudenį pridėdavo pilną statinę. Pastatydavo rūsyje, kad šaltis sustabdytų rūgimo procesą, tačiau pieno rūgšties taip lengvai nesustabdysi, ji dauginasi, taigi, anksčiau ar vėliau kopūstai įrūgdavo per daug, suminkštėdavo ir tapdavo ne tokie skanūs.

Mes kopūstus rauginame tris savaites, po to sufasuojame, atiduodame pirkėjui ir raugiame naują partiją. Toks nenutrūkstantis procesas leidžia mums turėti visada šviežiai raugtų kopūstų“, – apie savo darbą pasakoja ūkininkas, o jo žmona Regina išduoda ne tik Kėdainių apylinkėse, bet ir Kvedarų šeimoje populiarų receptą.

„Nėra taip jau lengva, kaip gali atrodyti, - šypsosi drauge su Vidmantu ūkyje dirbanti jo žmona Regina. – Kol atradome tinkamą skonį, teko ne vieną kopūstų partiją išmesti. Kiekvienas darbas turi savų niuansų“.